Sveikučiai visi! Ačiū už jūsų palinkėjimus! Mums tai viskas buvo nerealiai nepakartojamai fantastiškai puikiai!
Išvykom apie 15 val. dienos iš Šiaulių. 18 val. susitikom su klaipėdiečiais Marijampolėje. Po porą kartų visi pasiklydome tame didmiestyje
Toliau kelionė ėjosi šauniai. Neskaitant mažo kamščiuko tik įvažiavus į Lenkiją, baisingai siaurų ir daugybėje vietų remontuojamų Lenkijos kelių, lakstančių kaip akis išdegusių vairuotojų, žioplinėjančių autobusų vairuotojų ir tolimo kelio. Dar būdami Lietuvoje nusprendėme pakeisti nakvynės vietą ir įsikurti pačiame Griunvaldo lauke. Ir mums tai šauniai pavyko. Įsikūrėme gal per 50-100 metrų nuo pagrindinio monumento. Viskas buvo visai prie vietos.
Į vietą atvykome vidurnaktį Lenkijos laiku. Tuomet, aišku, statėmės palapines, užkandžiavom, gurkšnojom lenkišką alutį, dar mes patys susitikom su vietiniais šiauliečiais, nuėjome miegoti jau švintant.
Nusnūdome gal netgi kokias visas 4-5 valandas. Kėlėmės, sulaukėm kauniečių, gėrėm kavą, ir ėjome teirautis, ar kas nors jau vietas Žalgirio mūšio žiūrėjimui yra "užsimušę", nes žmonės šniūrais traukė "seivintis" vietų jau nuo pat ankstyvo ryto. Kaitra buvo nepakeliama, dulkių debesys, bet nuotaika fantastiška. Apėjome kariūnų gyvenvietes ir suvenyrų turgelius. Užkandom ir - į mūšio lauką. Kautynės buvo super, nusvilom ant saulės nerealiai, ir pykome ant lenkų, kad visą renginį kalbėjo tik lenkiškai...
Bet vis tiek įspūdžiai liko kuo geriausi!
Iškart po renginio pradėjo skirstytis žmonės. Automobilių kamščiai nemažėjo penkias valandas... Nutarėm, kad ryte reikės anksti išsiruošti, jeigu norim dar kažką pamatyt.
Grįžom po mūšio, nusnaudėm kokią valandėlę kas-kur-kokią pavėsio vietelę radę. Per tą laiką dingo mūsų klaipėdiečiai: jie nusprendė antrą naktį praleisti prie Olštyno, tame kempinge, kur buvom nusižiūrėję iš anksčiau. Mes išsivirėm makaronų su tušonke vakarienei, kauniečiai troškino šašlykus aluje.
Užkišom skrandžius ir iškeliavom vandens parsinešti. Vandens radom, ir grįždami žiūrim, kad žmonės vienoje vietoje labai būriuojasi... Prisėdom ant žemės pažiūrėti kas čia bus - o gi pasirodo, už valandos turi prasidėti ugnies šou su fakelais! Apsidžiaugėm labiausiai. Iškentėjom, kol prasidėjo. Pamatėm keturis pasirodymus. Geriausias iš jų buvo lietuvių!
Kai užpakalių raumenys nuo sėdėjimo atsirašė, patraukėm link palapinių. Tik spėjom pareiti, pasirodo, prie pat mūsų palapinių prasidėjo fejerverkai. O jau gražumo ir įspūdingumo kokio!!! Ne vienas tūktantėlis zlotų į orą išlėkė!
Baisingai išvargę griuvom miegot, nes kėlėmės 6 val. Lietuvos laiku (vėl kokios 4-5 valandos miego). Tik spėjom susipakuoti daiktus ir užsikaisti kavos, kai prapliupo liūtis. Kavą baigėme gerti jau mašinoje. Kauniečiai buvo už mus porą minučių greitesni. Išvažiuojam iš Griunvaldo aikštės, nuvažiuojam 100 metrų ir mūsų smagią kompaniją ištinka nelaimė. Kauniečių Espace'ui nukrenta generatoriaus dirželis. Neturėdami daugiau ką daryt, kabinamės full-equipment (pilnai pakrautas, su 4 žmonių ekipažu) Espace'ą prie full-equipment (lygiai taip pakrauta su irgi 4 ekipažu) Safranės su šniūru ir tempiam iki artimiausio miesto Olštyno, kuris randasi už beveik 50 km. Atvykę į miestą bandome ieškoti veikiančių mechanikų arba autodetalių parduotuvės, o tokių dalykų sekmadienį nė su žiburiu nerasta.
Su liūdesiu paliekame Espace kaimynų lenkų žemėje laukti rytojaus, susiskambiname su klaipėdiečiais, kurie dėl liūties tupi palapinėje ir bijo išlįst, dėl to į ekskursijas su mumis nesileidžia... Išvažiuoja į tolimesnį kelią viena Safranė.
Lietaus debesys pakeliui išsisklaido. Pirmas objektas Swieta Lipka. Bet į ją pakeliui bevažiuojant užmatom Rešelio pilį, ir užsukam pasižvalgyt. Graži pilytė (panaši į Trakų), gražus miestelis. Po 3 zlotus žmogui.
Toliau jau tikrai traukiam į Swietą Lipką. Bažnyčios fasadą randame remontuojamą. Pačioje bažnyčioje kažkoks žmogelis iš sakyklos pasakoja bažnyčios istoriją. Vėlgi lenkiškai. Nusifotografuojam, ir, pasiskaičiavę, kad mums iki šokančių vargonų demonstracijos dar liko laukti 1,5 valandos, einam lauk. Tik viena nekantrioji (aišku, aš) dar stabteli prie vartų pažiūrėti tuos vargonų demonstravimo laikus. Pasirodo, gerai įsigilinus į tvarkaraštį, kad vargonų pasirodymo koncertas prasideda už 5 minučių!
Keliaujam atgal į bažnyčią ir užsimušam vietas. Ir stebim koncertą. Labai gražu! Turim filmuotos medžiagos...
Pasidžiaugę važiuojam toliau - į Vilko guolį. Pradeda lengvai lynoti, bet nuotaikos nesugadina. ĮSPŪDINGA! Tikra mažo fiureriuko didybė! Prisifotkinom!
Ir tuomet nusprendžiam, kad jau laikas baigti žmonėtis, pats tas traukti tėviškėn. Dar stabtelim Gižycko miestelyje užsipilti dujų ir užkąsti degalinėje hot-dogų bei atsigert kavos. Toliau palaimingai snuūduriuodami, iškyrus mūsų nuostabųjį vairuotoją
, traukiam per miškus ir klonius. Kol, privažiavus Suvalkus, mašina karčiai pokšteli ir - PRAKIŪRA DUSLIARKA! Toliau važiuojam palaimingai kriokdami! Iki pat Kauno... Galiausiai apsistojam pas dėdę, o, pasirodo, mūsų Deimančiukas per kelionę surijo arba kažkaip kitap prateriojo litrą tepalo... Viso kelyje nuriedėta - 980 km.
Ilgą Žalgirio savaitgalį baigiam jausdamiesi dieviškai: išsimaudę vonioje ir kimšdami tetos virtą kopūstienę...