Radome truputį realios info apie šios kelionės ypatumus Čia turistai turėjo ilgesnį maršrutą (Vilko guolis-Gdanskas-Štuthofas-Malborkas), bet Vilko irštva buvo jų lankytinų vietų sąraše. Cituoju:
,, Ir pagaliau, šalia šio kelio yra įdomus lankytinas objektas - „Vilko guolis“. Taigi važiuojantiems Gdansko link rekomenduoju rinktis būtent šį kelią. Kelias iki Gdansko neartimas – apie 500 km, tačiau ką gi reiškia toks atstumas mūsų linksmai kompanijai gardžiai gurkšnojant, mano nuomone, vieną geriausių Lenkijoje – Lecho alų. Vilko guolis Pirmas didelio dėmesio vertą objektą – miestą Ketčyną, kurio apylinkėse yra garsioji Adolfo Hitlerio laikinoji slapstymosi vieta – Vilko guolis. Objektą rasti nėra sunku: prie pat Ketčyno miesto riboženklio yra posūkis į dešinę Gerložo link, po jo dar keli kilometrai ir jūs jau prie Vilko guolio įvažiavimo. Parkavimas aikštelėje kainuoja 40 zlotų (apie 36 litus). Kaip vėliau pastebėjau, Lenkijoje mašinos parkavimas prie lankytinų objektų yra ypatingai brangus. Įvažiavus iškart užpuola gidai, visomis populiariausiomis kalbomis, aišku tik ne lietuvių siūlydami savo paslaugas. Gido paslaugos kainuoja 50 zlotų. Galima kooperuotis su kitais turistais, gido kaina nuo grupės dydžio nepriklauso. Ekskursija pagrindiniu Vilko guolio turistų taku trunka apie 1,5 valandos. Tačiau mes, manydami užtruksią trumpiau, gido paslaugų atsisakėme ir nusipirkę kelionių vadovą lietuvių kalba už 12 zlotų, gidais buvome sau patys. Norintiems pataupyti, šis kelionių vadovas yra tikras išsigelbėjimas, nes jame yra visa iš esmės reikalinga informacija apie Vilko guolį. Vaikščioti po teritoriją galima trimis pėsčiųjų takais. Geltonasis takas skirtas labiausiai skubantiems, raudonasis – standartinis siūlomas turistams, mėlynasis – smulkus, skirtas labiau besidomintiems ir turintiems laiko. Teritorijoje už tam tikrą mokestį galima nusifotografuoti su kareiviais, apsirengusiais SS uniforma, galima netgi pasivažinėti karo laikų vokiškais motociklais bei nusipirkti karo meto vokiškų suvienyrų. Vilko guolio statybai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Teritorijos dislokacijos vieta ir kraštovaizdis (miškai, ežerai, kanalai, pelkės, upės) buvo natūralus apsaugos elementas iš rytų pusės. Be to, miškas buvo iš trijų pusių apsuptas ežerų, nutolęs nuo pagrindinių kelių, per vidurį buvo nutiesta geležinkelio linija. Užstatytas žemės paviršius – apie 2,5 km2, buvo pastatyta daugiau nei šimtas įvairaus pobūdžio objektų.’’
Išsamesnis aprašymas:
http://blogas.lt/nj109/416637/siaures-l ... -2007.html