Renault 21

 

Bendra info Renault modeliai

Egzistuoja trys šio automobilio modifikacijos: sedanas, hečbekas ir universalas, kuris turi atskirą pavadinimą “Nevada”. “Renault 21” rinkoje pasirodė 1986 metais ir be didesnių pakeitimų buvo gaminamas iki 1993-ųjų pabaigos, o universalas net iki 1995-ųjų. Europoje, be gimtosios Prancūzijos, šis modelis dar buvo gaminamas Turkijoje. 1989 m. šiek tiek modernizuota automobilio priekinė dalis.

“Renault 21” kėbulas gana intensyviai rūdija, ypač Turkijoje pagamintų automobilių. Labiausiai neatsparūs rūdijimui sparnai ir dugnas. Po1990 m. pagamintuose automobiliuose šią problemą pavyko išspręsti – kėbulas gamintas iš cinkuotos skardos. Išimtis buvo tik universalo bagažinės dangtis.

“Renault 21” yra unikalūs tuo požiūriu, kad varikliai į juos buvo montuojami tiek skersai, tiek išilgai. Skersai įmontuoti 1,4 litro darbo tūrio 68-72 AG varikliai buvo skirti tik Prancūzijos rinkai, o eksportui buvo gaminami 1,7 litro F serijos varikliai. Tai 75-95 AG F2N karbiuratoriniai ir 94-100 AG F3N motorai su kuro įpurškimu. Taip pat į šį modelį buvo montuojami ir 1,9 litro 65 AG dyzeliniai varikliai.

Išilgai montuojami J serijos motorai paplitę labiausiai, ypač karbiuratoriniai 2 litrų 95 AG galios agregatai. Šio variklio versija su kuro įpurškimo sistema išvystė 120 AG, o su turbokompresoriumi – net 175 AG pajėgumą. Kiek rečiau pasitaiko pamatyti automobilius su 2,2 litro darbo tūrio 110 AG varikliais, nes jie naudoja gana daug benzino. Plačiai paplitęs ir 2,1 litro dyzeliniai varikliai, kurių galingumas, priklausomai nuo rinkos, buvo 67-88 AG.

Visuose minėtuose varikliuose dujų paskirstymo mechanizmą suka dantytas diržas. Jį patartina keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nes kitaip gali tekti keisti visą variklį. Tipinė “Renault 21” liga – nesandari aušinimo sistema, tad reiktų nuolat sekti aušinimo skysčio lygį, kad neperkaistų variklis. Tačiau, teisingai eksploatuojant, visi varikliai be problemų dirba iki 500 tūkst. kilometrų.

Kalbant apie transmisiją, tai silpnoji “Renault 21” vieta – sankaba, ypač jos išmynimo guolis. O štai pavarų dėžės paprastai visai negenda. Tačiau automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis savininkams reiktų atminti vieną dalyką: jei jūsų prašo patempti kitą automobilį, mandagiai atsisakykite. Šių pavarų dėžių darbą valdo elektroninė sistema, kurios kompiuteris labai jautriai reaguoja į įtampos svyravimus. Taip pat patartina į pavarų dėžes pilti tiksliai tokią alyvą, kokia nurodyta automobilio instrukcijoje.

Kaip ir visuose priekiniais ratais varomuose automobiliuose, “Renault 21” reikia nuolat tikrinti pastovaus kampinio greičio šarnyrų (taip vadinamų “granatų”) ir jų guminių gaubtų būklę. Jei gaubtas suplyšo, geriau patys jo nekeiskite, o patikėkite šį darbą serviso meistrui, nes tam reikia išmontuoti visą automobilio pusašį. Atskiras atvejis – visų varomų ratų transmisija. Jos remontas ypač brangus ir sudėtingas, tad kartais pigiau kainuoja pasikeisti automobilį nei remontuoti visų ratų pavarą.

Pakaba yra visiškai vienoda visuose “Renault 21”, nesvarbu, ar variklis įmontuotas skersai, ar išilgai. Ji yra gana minkšta, tačiau patvari. O štai stabdžių konstrukcija, priklausomai nuo variklio komponuotės, gali skirtis. Jei automobilyje yra ABS, tai ir priekiniai, ir užpakaliniai stabdžiai yra diskiniai. Visose kitose modifikacijose priekiniai stabdžiai diskiniai, užpakaliniai – būgniniai. Apskritai “Renault 21” stabdžiai patvarūs ir nereikalauja ypatingos priežiūros, reikia tik laiku keisti stabdžių trinkeles.

Vairo mechanizmas – krumpliastiebinis, yra ir variantas su hidrauliniu vairo stiprintuvu. Krumpliastiebio išdėstymas vėlgi priklauso nuo variklio išdėstymo: jei variklis įmontuotas išilgai, krumpliastiebis yra viršuje, jei skersai – apačioje. Silpnoji vairo mechanizmo vieta – guminės krumpliastiebio tvirtinimo įvorės. Joms išdilus, krumpliastiebis pasislenka kėbulo atžvilgiu ir atsiranda vairo laisvumas.


Forumiečių BLOG'ai apie Renault 21


Šaltinis: Keturi ratai (http://www.4ratai.lt)